Nemokama linija8 800 00 653
Automobilinės atliekos

Automobilinės atliekos

Dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą: hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, tepaluoti skudurai bei sorbentai, panaudota alyva. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.
Automobilinių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Kur ir kaip atiduoti?
  • Šios ir kitos automobilinės atliekos gali būti atiduodamos tokią teisę turintiems atliekų tvarkytojams.
Atliekų tvarkymo įmonė UAB „Žalvaris“ yra registruotas pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų tvarkytojas. Dėl atliekų tvarkymo galite kreiptis nemokamu telefonu 8 (800) 00653 arba atvykti į artimiausią įmonės skyrių (kontaktai www.zalvaris.lt)
  • Palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu automobiliai yra remontuojami tuose servisuose. Atsakingai atliekas tvarkančių servisų žemėlapį galite rasti www.esuatsakingas.lt.
Netinkami naudoti transporto priemonių akumuliatoriai viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų automobilinių atliekų. Kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jie irdami ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito. Akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia. Šis metalas kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.
Akumuliatorių atliekos draudžiamos:
  • Šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų. Gyventojai, padarę žalą aplinkai, gali būti nubausti nuo 200 iki 400 litų baudas.
  • Savavališkai ardyti. Nerimą kelia tai, kad kai kurie gyventojai greičiausiai vis dar galvoja, jog panaudoti akumuliatoriai yra vertingi vien dėl juose esančių metalų, o visas kitas dalis tiesiog galima išmesti bet kur. Priduoti akumuliatorių reikia neardytą, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką.
Alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal savo pirminę paskirtį. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi. Alyvos atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: varį, cinką, įvairius sunkiuosius metalus ir pan. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko.
Alyvos atliekas draudžiama:
  • Maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
  • Deginti neturint specialių leidimų. Panaudota alyva gali būti deginama tik tam skirtose krosnyse su specialiais filtrais ir aukštoje temperatūroje.
  • Išpilti ar išleisti alyvos atliekas į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, ant dirvožemio.
  • Perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.
Panaudotų automobilių amortizatorių tarnavimo laikui ir stabilumui turi įtakos nepalankios eismo sąlygos, purvas, korozija, druskos ir vanduo. Dažniausios amortizatorių keitimo priežastys - susidėvėję amortizatorių koto riebokšliai arba mechaninis pažeidimas dėl prastų eismo sąlygų. Išbėgus tepalui ar dujoms, amortizatoriaus kapsulė praranda sandarumą ir nebeatlieka savo funkcijų. Amortizatoriaus sudedamosios dalys: metalas, alyva, guma. Panaudoti amortizatoriai yra pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus automobilines detales į aplinką, užteršiamas dirvožemis, o alyva gali patekti į gruntinius vandenis.
Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai – itin pavojingos aplinkai atliekos. Netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Filtrų atliekos yra pavojingos atliekos dėl juose esančių metalų bei alyvos. Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o būtent per metalo gamybos procesus. Metalą galima perdirbti neribotai – jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daromas poveikis aplinkai.
Įmonėje UAB „Žalvaris“ priimamos šios automobilinės atliekos:
automobilin?s atliekos
 
 
Daugiau informacijos apie netinkamai tvarkomų automobilių atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai - www.esuatsakingas.lt
 
Turite automobilinių atliekų? Kreipkitės į įmonę "Žalvaris" ir mes  jums pasiūlysime geriausią atliekų tvarkymo sprendimą.