Naudota alyva išgaruoja nuodingais dūmais

Automobilių variklių alyva priskiriama prie pavojingų atliekų, tačiau šalies servisai nesivargina utilizuoti taip, kaip reikalauja aplinkos apsaugos taisyklės. Panaudota variklių alyva Kaune tampa kuru.

Šildosi ir džiaugiasi

Viename Kauno garažų masyvų automobilių remonto dirbtuves įsirengęs Juozas nesuka galvos, kuo šildytis žiemą. „Nuo pavasario iki rudens keisdamas klientams alyvą senos neišpilu, bet kaupiu. Dabar man ji puikiausiai šildo patalpas", - kalbėjo meistras.

Jis turi specialią skystam kurui skirtą savadarbį katilą. „Įsigijau iš vieno auksarankio už kelis šimtus litų. Tinka ir dyzelinu kūrenami gamykliniai katilai. Per valandą sudega 1-2 litrai alyvos", - aiškino Juozas.

Jis netiki, kad deganti alyva teršia orą. „Pažiūrėkit, jokio dūmelio iš kamino nepamatysi", - meistras mostelėjo ranka stogo link.

Specialistai teigia, kad alyva kenksmingų medžiagų neišskiria tik tada, kai dega labai aukštoje temperatūroje arba kai katilai turi specialius filtrus. Kitu atveju į atmosferą išmetama daug sieros dioksido, kitų teršalų.

Supirkėjų daug

„Žinoma, kad supirksime ir patys atvažiuosime pasiimti. Sakote, 10 litrų turite? Mažokai, galime pasiūlyti 25 centus už litrą", - aiškino vyras, kuriam paskambinome pagal skelbimą „superkame panaudotą alyvą". Tokių interneto svetainėse - daugybė. Kai kurie siūlė ir 35 centus už litrą. Naudotą alyvą supirkėjai perparduoda įvairioms dirbtuvėms, gyventojams.

Nenuostabu, kad egsituojant tokiai konkurencijai pavojingas atliekas surenkančios bendrovės alyvos surenka labai mažai.

Įmonės „Žalvaris" komercijos direktorius Sigitas Ašmonas tvirtina, kad panaudotos alyvos šalyje surenkama dešimtis kartų mažiau, nei sunaudojama. „Per metus importuojama daugiau kaip 20 tūkst. tonų, o panaudotos surenkama apie 2 tūkst. Akivaizdu, kad alyva šildosi ne tik mažieji, bet ir didesnieji servisai, gyventojai", - teigė jis.

Pasak S.Ašmono, kartais tenka tiesiog išreikalauti iš servisų, kad parduotų bent nedidelę dalį naudotos alyvos. „Gauname simbolinius kiekius, kurie tėra tik atliekų atidavimo imitacija", - sakė S.Ašmonas.
Atliekų surinkėjai gali mokėti 200 litų už toną naudotos alyvos, kuri paskui išvežama į Lenkiją perdirbti. „Tai nekonkurencinga kaina, nes norintieji nelegaliai šildytis moka kelis kartus daugiau, o mes daugiau pasiūlyti negalime", - aiškino S.Ašmonas.

Reikalavimai griežtės

Automobilių servisai alyvą paverčia kuru nepaisydami aplinkosaugos normų. Anot Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Audriaus Naktinio, naudoti šildymui panaudotą alyvą draudžiama, nes tai - pavojinga aplinkai atlieka.

„Įmonės, kurios remontuoja automobilius, keičia tepalus, privalo turėti dokumentus, rodančius, kad atidavė alyvą pavojingas atliekas surenkančiai bendrovei", - sakė jis.

Specialistas pripažino, kad servisai visai nesunkiai gali nuslėpti didesnę dalį naudotos alyvos. „Daugiau atsakomybės galėtų imtis importuotojai. Jie dabar įpareigoti surinkti 30 proc. naudotos alyvos nuo įvežto kiekio. Numatyta, kad ateityje verslininkai turės užtikrinti, kad grįžtų 50 proc. naudotos alyvos", - tvirtino A.Naktinis.

Kontroliuoja ne tuos?

Alyva prekiaujančios „P.Markevičius ir Ko" pardavimo vadovas Simas Baltrušaitis nesutinka, kad visa atsakomybė būtų perkelta ant importuotojų pečių. „Aplinkos ministerija turėtų kontroliuoti dirbtuves, servisus. Dabar to nėra", - įsitikinęs jis.

Pasak S.Baltrušaičio, vieni alyvų importuotojai jau 3-4 metai bylinėjasi su Aplinkos ministerija, įrodinėdami, kad ne jų darbas kontroliuoti pavojingų atliekų surinkimą, kiti tiesiog vengia mokėti mokestį už pažymą, rodančią, kad buvo surinktos pavojingos atliekos.

Verslo atstovas pridūrė, kad surinkti 50 proc. naudotos alyvos bus sudėtinga dar ir dėl to, kad, pavyzdžiui,
hidraulinėse sistemose alyva keičiama tik po 10 ir daugiau metų. S.Baltrušaitis, mano, kad būtų racionalu atsižvelgti ir į žmonių poreikį pigiau šildytis.

„Kai kurie mūsų klientai turi specialias krosneles su filtrais ir naudoja šildymui alyvą neteršdami aplinkos, bet jiems teko įveikti daug biurokratinių kliūčių jas įsirengti", - sakė S.Baltrušaitis.