Nemokama linija8 800 00 653
Ar elektromobiliai taps panacėja nuo aplinkos taršos?

Ar elektromobiliai taps panacėja nuo aplinkos taršos?

2017-06-22
Vos prieš penkerius metus Lietuvos keliais važinėjo tik keli lengvieji elektromobiliai. Dabar elektra varomų transporto priemonių skaičius priartėjo prie keturių šimtų, o pasaulyje jie jau skaičiuojami milijonais. Tokia sparti naujos transporto rūšies plėtra neapsėjo be įvairios valstybių paramos ir skatinimo, nes įžvelgta, kad elektromobiliai padeda kovoti su klimato kaita ir aplinkos užterštumu. Ar tikrai elektromobiliai yra panacėja nuo vienos didžiausių žmonija užgriuvusių problemų?
 
Ar elektromobiliai taps panacėja nuo aplinkos taršos?
Tarša sumažėtų penktadaliu
 
Jei esate susidūręs su elektromobiliu, tai žinote, kad šis pro jus pravažiuoja beveik be garso – triukšmas sklinda ne dėl variklio darbo, o dėl oro pasipriešinimo ir jo kontakto su kėbulu bei kelio danga. Visgi, didžiausias elektromobilio privalumas yra ne nuo jo sklindanti „ramybė“, o tai, kad jis važiuodamas neteršia aplinkos.
 
Elektromobilis yra varomas elektra, todėl į aplinką neišmetamos jokios kenksmingos medžiagos, kai tuo tarpu vidaus degimo variklį turintis automobilis važiuodamas vidutiniškai į aplinką išmeta 160 g/km  anglies dvideginio. Kad geriau įsivaizduoti skirtumą, galima palyginti tradicinį automobilį ir elektromobilį su dviem gamyklomis, vienoje iš kurių pro kaminą nuolat rūksta dūmai, o kitoje – jokių dūmų ir jokio kamino. Nors aplinkos poveikis skirtingas, tačiau abi šios gamyklos gamina vienodą produkcijos kiekį, t. y. automobiliai nuvažiuoja tiek pat kilometrų.
 
JAV Energetikos ministerija suskaičiavo, kad vidaus variklį turintis automobilis pradeda teršti aplinką dar net nepajudėjus iš vietos: vien iš naftos perdirbti, pagaminti ir transportuoti litrą degalų reikia tiek energijos, kad jos užtektų elektromobiliu nuvažiuoti apie 8 km. Taigi, jei pakeistume visus esamus tradicinius automobilius elektromobiliais, vien aplinkos tarša pasauliniu mastu sumažėjų penktadaliu – tiek teršalų išmeta vidaus degimo variklius turinčios mašinos. 
 
Įvertinus šiuos faktus, ne veltui nemažai valstybių, kovojančiu su klimato kaita, ėmėsi skatinti elektromobilių pramonę: Vokietija ir Prancūzija moka kompensacijas pirkėjams, Norvegijoje elektrinių automobilių savininkai atleidžiami nuo dalies mokesčių, jiems pigesnis ir draudimas. Net ir Lietuvoje elektromobilių naudotojams suteikiamos tam tikros lengvatos, tokios kaip važiavimas viešojo transporto juostomis, nemokamas parkavimas.
 
Perdirbėjams kyla klausimų tik dėl vienos dalies
 
Naudotis elektromobiliu yra daug ekologiškiau nei tradiciniu, o kaip aplinkosauginiu požiūriu yra su tokių automobilių gamyboje naudojamomis medžiagomis? Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ direktorius Mindaugas Jančiauskas sako, kad lyginant elektromobilį ir įprastą automobilį, elektra varomos mašinos pranašumas yra nesunkiai įvertinamas.
 
„Tiek elektromobiliui, tiek degalams varomam automobiliui, keičiantis sezonams, reikia keisti padangas, taigi čia aplinkosauginiu požiūriu skirtumo nėra. Padangose yra gausu žmogui ir gamtai kenksmingų medžiagų, kurios, netinkamai tokias atliekas tvarkant, gali būti išskiriamos į aplinką, tad su jomis reikėtų elgtis atsakingai. Keisti ir pasirūpinti tinkamu utilizavimu reikės ir su važiuokle susijusias detales, pavyzdžiui, amortizatorius. Tačiau jei lįstume „giliau“ į automobilių vidų, pamatytume, kad elektromobilis neturi daugelio aplinką teršiančių dalių, kurios yra degalais varomose mašinose“, – teigia „Žalvario“ vadovas.
 
Tarp tokių dalių galima priskirti akumuliatorius, oro, kuro ir tepalo filtrus, alyva ir tepalus. Šių automobilių dalių sudėtyje taip pat yra daugybė pavojingų medžiagų, kurios, tinkamai atliekų netvarkant, gali patekti į aplinką, užteršti gamtą, sužaloti žmones ar sukelti jiems ligas, kauptis organizmuose ir nulemti lėtinius susirgimus. Šios dalys ir medžiagos automobilyje turi būti nuolat atnaujinamos, todėl jų skleidžiama tarša yra pakartotinė.
 
„Elektromobilyje yra vienas elementas, kuris pakeičia visas minėtas tradicinės mašinos dalis – tai baterija. Jai nereikia jokių filtrų, nei tepalų ar kitokios priežiūros, taigi ji savaime yra draugiškesnė aplinkai. Tiesa, elektromobilių baterija yra didžiulė, sveria apie pusę tonos ir joje yra daug įvairių metalų, tokių kaip nikelis, varis, aliuminis, todėl ją reikės perdirbti itin atsakingai“, – teigia jis.
 
Ekspertas sako, kad elektromobilių pramonė yra jauna šaka, todėl ir elektromobilių baterijų perdirbimas atsirado labai neseniai. „Tai vis dar ateities klausimas, nes elektromobilių baterijos tobulėja ir jos skirtos naudoti bent 15-20 metų – baterijų perdirbimas dar netapo masiniu reiškiniu. Šiuo metu pasaulyje atliekami pilotiniai bandymai, kaip tokios baterijos gali būti perdirbtos ir panaudotos antrą kartą“, – nurodo M.  Jančiauskas.
 
Nuo elektromobilių – link atsinaujinančių energetikos šaltinių
 
Nors visuotiniai pripažįstama, kad  naudojamas elektromobilis yra gerokai ekologiškesnė transporto priemonė nei tradicinė, tačiau pasirodė ne viena kritinė mokslininkų studija, kurioje teigiama, kad jei įvertintume visą elektromobilio gamybos ir eksploatacijos grandinę, tai ši transporto priemonė nėra ekologiškesnė nei tradicinis automobilis.
 
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto studijoje teigiama, kad vertinant elektromobilių naudą, reikėtų įvertinti ne tik patį automobilį, tačiau ir jo naudojamą kurą. Viskas gerai, jei elektra, kuria varomas automobilis, yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, tuomet tai ekologija nė nekvepia. Taigi, jei regione yra tik iškastinio kuro elektrinės, susidaro paradoksali situacija –  didesnis elektromobilių skaičius reikš ne mažesnę, o didesnę taršą.
 
Elektrinių automobilių gamintojai ginasi, kad net esant tokioms aplinkybėms, naudotis elektromobiliu yra ekologiškiau. Elektrinių automobilių gamintoja „Tesla“ skaičiuoja, kad įvertinus degalų ir automobilio gamybos sąnaudas, elektrinis automobilis šimtui kilometrų išskiria keturis kartus mažiau anglies dvideginio nei tradicinis.
 
„Žalvario“ vadovas sutinka, kad elektros gamybos būdas yra problema, tačiau mano, kad elektromobilių gausėjimas turėtų paskatinti ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. „Elektromobilius galima krauti ir namie, tad jų gausėjant, vis daugiau žmonių įsirenginės nepriklausomus energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines ant stogo, tad prasidės grandinė reakcija“, – sako M. Jančiauskas.
 
Tokias įžvalgas patvirtina ir norvegų mokslininkai. Pasak minėtos universiteto studijos, jei elektromobiliams energiją bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, tuomet šios transporto priemonės itin prisidės mažinant šiltnamio efektą ir gerokai pagerins ekologinę situaciją.