Nuo penktadienio pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ transporto priemonės grįžtančios iš atliekų surinkimo vietų į bendrovės sandėlius įvažiuoja tik po pilnavertės dezinfekavimo procedūros. Visi bendrovės automobiliai, parvykstantys iš klientų objektų ir išvykstantys į juos, kruopščiai nupurškiami dezinfekciniu skysčiu.

Bendrovės direktorius Vitoldas Sapožnikovas sako, kad dėl visuotinės koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną įmonei teko staigiai reaguoti ir prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų, iš esmės koreguoti įprastą klientų aptarnavimo procesą bei imtis visų įmanomų saugumo priemonių viruso plitimo užkardymui.

„Plintant virusui atliekų tvarkytojai dirba dar didesnės rizikos sąlygomis, tačiau esame būtent tie, kuriems užsikrėsti jokiu būdu negalima. Jei nors vienam žmogui būtų diagnozuotas COVID-19, karantinuoti tektų visus atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo procese dirbančius asmenis ir įmonės veikla sustotų. Sutrikus atliekų tvarkytojų veiklai, greta dabartinių rizikų, mes turėtume papildomas, ne mažiau sudėtingas. Todėl realybė tokia, kad susirgti tiesiog negalime“, – aiškina V. Sapožnikovas.

Atliekų tvarkymas – būtinoji ar pageidautina viešoji paslauga?

Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos ekspertai  praėjusią savaitę paragino vyriausybes atliekų tvarkymą, įskaitant medicinines, buitines ir kitas pavojingąsias atliekas, laikyti neatidėliotina ir būtina viešąja paslauga, siekiant pandemijos metu sumažinti galimą antrinį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

Lietuvoje atliekų tvarkymas nėra pripažintas būtinąja paslauga – tokia, kuri esant bet kokiai situacijai negali būti nutraukta. Todėl, anot V. Sapožnikovo, atliekų tvarkytojų veikloje net mažiausia klaida gali sukelti didelę grandininę reakciją.

„Ne mažiau svarbu ir tai, kad paskelbus karantiną verslo gyvenimas nesustojo. Pavyzdžiui, maisto pramonės ir mažmeninės prekybos maisto produktais atstovai šiuo metu vos spėja suktis ir yra vieni pagrindinių šalies ekonomikos variklių, o abi šios sritys tampriai susijusios ir su atliekų tvarkymu, todėl patirtų ženklų veiklos sutrikdymą, kuris, tikėtina, paveiktų ir vartotojus, nutrūkus įprastiems mūsų veiklos procesams“, – atkreipia dėmesį V. Sapožnikovas.

Pasak „Žalvario“ direktoriaus, įsigaliojus karantinui, siekiant apsaugoti savo darbuotojus bei klientus, bendrovė iškart koregavo klientų aptarnavimo tvarką: šiuo metu fiziniai asmenys skyriuose nebeaptarnaujami, o verslo klientams atliekų išvežimo paslauga teikiama tik pagal iš anksto suderintą grafiką, kiek įmanoma suretinant atliekų paėmimo dažnumą.

Darbuotojus perspėjo iš anksto

Įmonės darbuotojai pirmąją žinutę apie galimas viruso grėsmes iš administracijos gavo vasario 28 dieną, kai Lietuvoje oficialiai fiksuotas pirmasis užsikrėtimo infekcija atvejis.

„Jau tuomet informavome administracijoje dirbančius kolegas, kad pageidaujantiems pasisaugoti suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu, o pasiliekančius biuruose ir sandėlio darbuotojus aprūpinsime specialiomis priemonėmis – dezinfekuojančiu muilu, servetėlėmis, skystu dezinfekantu rankoms. Vairuotojus aprūpinome jau tuomet dideliu deficitu tapusiomis veido kaukėmis“, – sako bendrovės direktorius.

Jis pažymi, kad įsigaliojus karantinui galimybė dirbti iš namų virto prašymu – visiems administracijos darbuotojams buvo rekomenduota likti namuose, nevykti į įmonės biurus, nebent tam būtų visiškai neatidėliotina būtinybė. Taip šiuo metu dirba daugiau kaip pusė iš 130 bendrovės darbuotojų.

„Darbo organizavimo požiūriu, esame mobili komanda, o pats santykis tarp vadovybės ir kolegų yra grindžiamas pasitikėjimo principu. Normaliomis sąlygomis per savaitę po porą dienų nemažai mūsų dirba iš skirtinguose miestuose esančių biurų, tad persiorientavimas į nuotolinio darbo režimą mums nebuvo didžiausias iššūkis“, – teigia V. Sapožnikovas.

Pasak jo, asmens saugumo priemonių imtasi visų bendrovės padalinių darbuotojų atžvilgiu, taip pat ir dėl darbo specifikos negalinčių jo atlikti namuose. Sandėlio darbininkams, krovėjams, vairuotojams leidžiama trumpinti darbo grafikus, o atlikus reikiamas užduotis išvykti į namus anksčiau. Nors daug dėmesio skiriama viruso plitimo prevencijai, „Žalvario“ direktorius pripažįsta, kad aptarnaujančio personalo ir sandėlio darbuotojų apsauga viruso kontekste išlieka bene didžiausiu iššūkiu.  

„Esame atliekų tvarkymo bendrovė, todėl higiena sandėliuose niekada netaps laboratorijos lygmens. Nežiūrint į tai, šiomis aplinkybėmis stengiamės daryti viską, kad darbininkai, krovėjai, vairuotojai būtų kaip įmanoma geriau apsaugoti. Net ir visiems sandėliuose dėvint apsaugines pirštines, raginame dažniau daryti rankų plovimo pertraukas, dirbant laikytis saugaus 2 metrų atstumo, nesibūriuoti, vėdinti ir valyti patalpas. O dabar ir įsigijus pakankamą kiekį specialaus skysčio įrengimams ir transporto priemonėms purkšti, tikimės, kad viruso prevenciją galėsime įgyvendinti maksimaliai, siekiant apsaugoti ne tik savo žmones, bet ir klientus“, – pažymi V. Sapožnikovas.

Bendrovės direktorius sako, kad 27 krovininių transporto priemonių dezinfekavimą planuojama atlikti reguliariai, o ypatingas dėmesys bus skiriamas automobiliams, kurie bendrovės sandėlius pasieks iš galimai viruso židiniais tapusių vietovių, kaip pavyzdžiui, Ukmergė ir jos apylinkės.