2020 metais Lietuvoje surinkta ir sutvarkyta beveik 114 tonų, t. y. 46 proc. į rinką patenkančių galvaninių elementų atliekų. 2030 metais pagal Europos Sąjungos reikalavimus šis rodiklis turėtų pasiekti 70 proc. 14 tūkst. senų baterijų surinkimo dėžučių tinklą prižiūrinčios įmonės „Žalvaris“ pardavimų direktorė Kristina Kavaliauskienė teigia, kad dabartinės sistemos galimybės dar toli gražu neišsemtos.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) duomenimis, 2020 metais elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo rodiklis siekė 46 proc.

Kaip „Delfi“ komentavo asociacijos vadovas Linas Ivanauskas, tiek 2020, tiek 2021 metais ES tikslas buvo 65 proc., tačiau jo pasiekti nepavyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Bendrijos valstybių.

„Ne išimtis yra ir kitos pažangias atliekų surinkimo sistemas turinčios pasaulio šalys. Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad kiekvienas europietis į mišriųjų atliekų konteinerius išmeta iki 1,4 kilogramo senos ar sugedusios elektronikos – standartiniam namų ūkiui tai reiškia beveik 4 kg per metus.

Pernai rudenį WEEE (angl. Waste from Electrical and Electronic Equipment, liet. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų) forume išsakyta svarbi mintis: kol piliečiai negrąžins panaudotų, sugedusių įrankių į įgaliotų tvarkytojų surinkimo punktus, neparduos jų arba nepadovanos labdarai, turėsime toliau eikvoti ribotus iškastinius išteklius, o tai ypač kenkia aplinkai.

Elektronikos atliekų surinkimo rodikliams visoje ES turi įtakos įvairūs veiksniai: neatsakingas vartojimas, polinkis kaupti nenaudojamus prietaisus, neteisingi atliekų šalinimo įpročiai, infrastruktūros trūkumai, nelegali elektronikos perdirbimo rinka. Pavyzdžiui, 2021 metais per EPA surinkimo sistemą buvo surinkta apie 700 tonų ne visos komplektacijos elektronikos atliekų, o net 372 tonų iš jų buvo išardyti, ne visos sudėties televizoriai.

Tai rodo, kad nelegali rinka egzistuoja ir jos keliamos grėsmės yra realios. Daugelį metų iš eilės sunku surinkti vadinamosios „baltosios“ stambiagabaritės buitinės elektronikos – šaldytuvų, elektrinių viryklių ir pan. atliekas, nes jos yra paklausios tiek legalioje, tiek ir nelegalioje perdirbimo rinkoje, o taip pat ir antrinio panaudojimo rinkoje“, – pasakojo jis.

Baterijų atliekos

Kalbant konkrečiai apie baterijų atliekas, L. Ivanauskas pastebėjo, kad 2020 metais Lietuvoje jų surinkimo rodiklis siekė 46 proc., t. y. 1 proc. daugiau nei nustatyta pagal ES užduotį.

„Tiesa, pastaruoju metu šių atliekų surinkimo rodikliai didėjo labai pamažu. Spėjame, kad tam turėjo įtakos, kad nemažai žmonių įprato rinkis įkraunamus akumuliatorius, kuriuos naudoja ilgiau, o dalis baterijų buvo kaupiama kartu su sandėliukuose ar spintose laikomais nenaudojamais elektronikos prietaisais. Tam tikras kiekis tokių baterijų buvo išmetama į bendrųjų atliekų konteinerius, bet, kaip rodo mūsų ir partnerių tyrimai, net 80 proc. gyventojų panaudotas baterijas meta į joms skirtus specialiuosius konteinerius. Kaip ir dauguma mūsų šalies aplinkosaugos sektoriaus atstovų, esame įsitikinę, kad baterijų atliekų surinkimo infrastruktūra yra ne tik pakankama, bet ir puiki, tad tereikia tinkamai išnaudoti jau esamą sistemą, tęsti ir stiprinti visuomenės edukaciją“, – ragino jis.

Pagal surenkamus nebetinkamų naudoti galvaninių elementų, baterijų ir akumuliatorių kiekius vienas didžiausių šių atliekų tvarkytojų Lietuvoje yra EPA partneris „Žalvaris“.

„Per metus mūsų šalyje susidaro keli šimtai tonų nebetinkamų naudoti baterijų atliekų, apie 55–60 proc. jų kasmet sutvarkome mes. Šiuo metu galvaninių elementų surinkimo sistemoje dalyvauja atliekų tvarkytojai ir asociacijos, per kurias gamintojai ir importuotojai finansuoja importuojamų ir į vidaus rinką patenkančių galvaninių elementų surinkimą bei sutvarkymą. Atliekų tvarkytojai, surinkę ir sutvarkę galvaninius elementus, apie šį sutvarkymą importuotojams turi pateikti įrodančius dokumentus“, – sakė K. Kavaliauskienė.

Ji dėstė, kad „Žalvaris“ iš viso jau yra įrengęs daugiau kaip 14 tūkst. galvaninių elementų surinkimo dėžučių visoje Lietuvoje, daugiausia jų didžiuosiuose miestuose. Iš jų daugiau kaip 10 tūkst. naudojama daugiabučiuose, apie 1,3 tūkst. – parduotuvėse ir prekybos centruose, 2,4 tūkst. – biuruose ir komercinėse patalpose, apie 300 degalinėse ir 100 švietimo įstaigose.

„Gyventojai tokias dėžutes paprastai užsisako per daugiabučių namų administratorius arba namų bendrijų atstovus. Dėžutes klientams pristatome ir sumontuojame nemokamai, taip pat be jokio papildomo mokesčio teikiame susikaupusių baterijų išvežimo paslaugą, kurios periodiškumas priklauso nuo renkamų baterijų konkrečiame objekte kiekio – vienur vykstame kas kelis mėnesius, kitur – kartą per metus.

Daugiabučiuose paprastai montuojamos vienodo dydžio galvaninių elementų ir baterijų surinkimo dėžutės, įmonėms ir įstaigoms siūlome kelių dydžių baterijų surinkimo dėžutes ir konteinerius, įvertinus numatomą baterijų kaupimosi kiekį. Gyventojų ir įmonių užklausos rodo, kad ši mūsų teikiama paslauga yra reikalinga – kasdien sulaukiame bent po vieną – du pageidavimus pristatyti dėžutę į įmonę ar daugiabutį“, – sakė K. Kavaliauskienė.

Senų baterijų dėžutę galima užsisakyti „Žalvario“ administruojamoje interneto svetainėje www.senosbaterijos.lt. Tiek baterijų, tiek įvairių kitų atliekų surinkimo vietas galima sužinoti EPA tinklapyje: www.epa.lt/surinkimo-vietu-sarasas.

Ambicingas tikslas

2030 metais Lietuvoje pagal Europos Sąjungos reikalavimus turės būti surenkama ir sutvarkoma mažiausiai 70 proc. į mūsų šalies rinką patenkančių galvaninių elementų atliekų. K. Kavaliauskienė „Delfi“ sakė esanti įsitikinusi, kad dabartinė galvaninių elementų ir baterijų surinkimo sistema yra efektyvi, o jos galimybės dar toli gražu neišsemtos – dar daugiau, jos yra ženkliai didesnės, nei keliamos galvaninių elementų sutvarkymo užduotys.

„Kaip žinia, 2030 metais Lietuvoje pagal ES reikalavimus turės būti surenkama ir sutvarkoma mažiausiai 70 proc. į mūsų šalies rinką patenkančių galvaninių elementų atliekų. Šiuo metu šis skaičius siekia 46 proc., ir jis yra vos 1 proc. didesnis, nei reikalauja teisės aktai.

„Žalvaris“ praktika rodo, kad tokį ES reikalavimą įgyvendinti nėra sudėtinga, o pavojingųjų atliekų tvarkytojai tai padaryti gali jau šiandien – jau dabar Lietuvoje galima surinkti beveik dvigubai daugiau galvaninių elementų ir baterijų, nei tai yra padaroma.

„Tą rodo ir mūsų skaičiai: 2020 metais be gamintojų ir importuotojų finansavimo, per savo elementų surinkimo infrastruktūrą surinkome ir savo lėšomis sutvarkėme 20 tonų daugiau galvaninių elementų ir baterijų atliekų, nei buvo pageidautas gamintojų ir importuotojų poreikis. Taip pat ir 2021 metais – surinktas šių atliekų kiekis buvo didesnis – jų surinkome 30 tonų daugiau.

Todėl esame tikri, kad turėdami jau veikiančią sistemą, nesunkiai galime užtikrinti dar didesnį šios infrastruktūros prieinamumą gyventojams, plečiant ją į mažesnius miestelius – jų daugiabučiams, švietimo įstaigoms, verslui pasiūlant įrengti galvaninių elementų surinkimo dėžutės. Surinkti ir sutvarkyti galvaninių elementų esame pajėgūs ženkliai daugiau, tereikia apie tai kalbėti, skatinti gyventojų sąmoningumą dėl šių atliekų keliamos žalos aplinkai bei siekti į baterijų atliekų tvarkymo procesą maksimaliai įtraukti visuomenę“, – dėstė ji.

Tikimybė susirgti vėžiu

Kaip pastebima tinklapyje senosbaterijos.lt, baterijos, išmestos į sąvartynus kartu su buitinėmis atliekomis, pradeda irti ir skleisti sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, kadmis, cinkas, švinas ir kt., kurių dauguma turi kancerogeninį poveikį.

„Sunkieji metalai patekę į aplinką gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos jie gali patekti į maistui auginamus augalus, ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmus. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles, o tai padidina tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis.

Didelė švino koncentracija gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį kraujotakos ir nervų sistemai. Kadmis sulėtina baltymų apykaitos procesus organizme, o tai sukelia galvos skausmus, svaigulį, susierzinimą, nemigą, skatina blogą apetitą, pykinimą bei vėmimą, uoslės jautrumo sutrikimus, nosies kraujagyslių trūkinėjimus (kraujavimą), sunkų kvėpavimą, kosulį ir skausmus krūtinės srityje.

Netinkamas naudoti baterijas ir galvaninius elementus reikia palikti specialiose surinkimo talpose, kurios pagamintos taip, kad juose surinktos išeikvotos baterijos nekeltų pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai. Surinkimo talpas galima rasti visose parduotuvėse, mokyklose, pašto skyriuose ir kitose masinio susibūrimo vietose“, – rašoma tinklapyje.

Pernai „Žalvario“ užsakymu atliktas „Spinter“ visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 17 proc gyventojų elementus vis dar meta į buitinių atliekų konteinerius. Tuo metu 59 proc. apklaustųjų įvardijo, kad galvaninius elementus išmeta prekybos centruose esančiose atliekų surinkimo vietose, kiti tokias atliekas išmeta į specialias daugiabučiuose esančias galvaninių elementų surinkimo dėžutes (7 proc.), dalis gyventojų tokias dėžutes turi savo namuose (7 proc.), kurias pripildę patys pristato atliekų tvarkytojui. Galvaninius elementus gyventojai taip pat palieka degalinėse esančiose jų surinkimo vietose (6 proc.).

Elementus ir senas baterijas išmetančios prekybos centruose esančiose tokių atliekų surinkimo vietose dažniau įvardijo moterys, 36 metų ir vyresnio amžiaus respondentai, aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai. Išmetantys į buitinių atliekų konteinerį dažniau įvardijo kaimo vietovių gyventojai.

Surenka ir superka

L. Ivanauskas dar priminė, kad Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surinkimu gamintojai ir platintojai rūpinasi individualiai arba per juos atstovaujančias organizacijas.

„Viena tokių organizacijų yra 72 proc. elektronikos atliekų tvarkymą šalyje organizuojanti EPA. Vien EPA turi įrengusi daugiau kaip 2 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų, o jų dar turi kiti šio sektoriaus atstovai. Esame įsitikinę, kad tokių surinkimo vietų yra pakankamai ar netgi daugiau nei pakankamai“, – sakė jis.

Dar vienas EPA partneris yra įmonė „EMP Recycling“. Jos generalinis direktorius Darius Valeika „Delfi“ sakė, kad surenka, superka ir perdirba elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

„Baterijas mes taip pat surenkame ir priimame, tačiau aktyviai šioje srityje nedirbame, koncentruojamės į elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Patys baterijų neperdirbame, sukauptus kiekius atiduodame kitiems tvarkytojams. Lietuvoje yra tvarkomi tik švino akumuliatoriai – visi kiti akumuliatoriai ir baterijos yra eksportuojami Europoje esantiems tvarkytojams“, – patikslino jis.

„EMP Recycling“ atliekų supirktuvių sąrašą galima rasti jų tinklapyje: www.emp.lt/antriniu-atlieku-supirktuves.

Šaltinis: delfi.lt

Šis tekstas yra iniciatyvos „Tvari Lietuva“ dalis, nes atitinka vieną tvaraus ir darnaus vystymosi tikslų. Šiuos tikslus, kaip bendrą rodiklį, taiko didžioji dalis pasaulio valstybių. Šalių darbotvarkėse iki 2030 m. esminis tvarumo principas – nepalikti nė vieno nuošalyje.