2030 metais Lietuvoje pagal Europos Sąjungos reikalavimus turės būti surenkama ir sutvarkoma mažiausiai 70 proc. į mūsų šalies rinką patenkančių galvaninių elementų atliekų. Šiuo metu šis skaičius siekia 46 proc., o tai yra vos procentu daugiau, nei reikalauja teisės aktai.

Skeptikus tokios prognozės neramina – baiminamasi, kad be naujos galvaninių elementų surinkimo sistemos įdiegimo, per dešimtmetį pasiekti ambicingus šių pavojingųjų atliekų tvarkymo tikslus gali būti sudėtinga užduotis. Tačiau specialistai tikina – 2030-ųjų laukti nereikia: tokį ES reikalavimą pavojingųjų atliekų tvarkytojai gali nesunkiai įgyvendinti šiandien, jau dabar Lietuvoje galima surinkti beveik dvigubai daugiau galvaninių elementų ir baterijų, nei tai yra padaroma.

Gyventojai žino, kur išmesti galvaninius elementus

„Šiuo metu esanti galvaninių elementų surinkimo sistema puikiai veikia, svarbu tik tinkamai ją išnaudoti. Nėra prasmės investuoti į naują surinkimo sistemą ar specialius baterijoms bei maitinimo elementams skirtus taromatus – jau dabar 8 iš 10 gyventojų baterijas išmeta ten, kur reikia“, – sako didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

Kad dabartinė galvaninių elementų surinkimo sistema yra veikianti pagrindžia ir „Žalvario“ užsakymu atliktas „Spinter“ visuomenės nuomonės tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti dabartinės sistemos infrastruktūros efektyvumą bei gyventojų įpročius ja naudotis. Tyrimo metu buvo klausiama, kaip gyventojai įprastai atsikrato panaudotų galvaninių elementų ir senų baterijų. Rezultatai parodė, kad net 80 proc. apklaustųjų žino, kaip reikia tinkamai išmesti tokias atliekas ir sistema sėkmingai naudojasi. Ir tik mažiau nei penktadalis gyventojų (17 proc.) elementus vis dar meta į buitinių atliekų konteinerius.

„Net 59 proc. apklaustųjų įvardijo, kad galvaninius elementus išmeta prekybos centruose esančiose atliekų surinkimo vietose, kiti tokias atliekas išmeta į specialias daugiabučiuose esančias galvaninių elementų surinkimo dėžutes (7 proc.), dalis gyventojų tokias dėžutes turi savo namuose (7 proc.), kurias pripildę patys pristato atliekų tvarkytojui. Galvaninius elementus gyventojai taip pat palieka degalinėse esančiose jų surinkimo vietose (6 proc.)“, – sako V. Sapožnikovas.

Elementus ir senas baterijas išmetančios prekybos centruose esančiose tokių atliekų surinkimo vietose dažniau įvardijo moterys, 36 metų ir vyresnio amžiaus respondentai, aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai. Išmetantys į buitinių atliekų konteinerį dažniau įvardijo kaimo vietovių gyventojai.

Svarbiausia – edukacija

Pasak „Žalvaris“ direktoriaus, tyrimas tik patvirtina, kad reikia investuoti ne į baterijų ir elementų atliekų tvarkymo sistemos keitimą, o į aktyvesnį visuomenės švietimą, juolab, kad patys gyventojai visuomenės edukaciją ir skatinimą saugoti aplinką priskiria prie svarbiausių aplinkosaugos iniciatyvų – taip mano 44 proc. apklaustųjų. Kitos svarbiausios iniciatyvos – rūšiavimas (41 proc.), alternatyvių energijos šaltinių naudojimas (38 proc.), energijos tausojimas (32 proc.), investicijos į atliekų tvarkymą ir žiedinės ekonomikos skatinimą (31 proc.) bei vandens tausojimas (28 proc.). 

Šiuo metu galvaninių elementų surinkime dalyvauja atliekų tvarkytojai ir asociacijos, per kurias gamintojai ir importuotojai finansuoja importuojamų ir į vidaus rinką patenkančių galvaninių elementų surinkimą bei sutvarkymą. Atliekų tvarkytojai, surinkę ir sutvarkę galvaninius elementus, apie šį sutvarkymą importuotojams turi pateikti įrodančius dokumentus.

Surinkimo dėžučių kasmet daugėja

Pasak V. Sapožnikovo, į Lietuvos rinką patenka palyginti nedideli galvaninių elementų ir baterijų kiekiai – tokių atliekų per metus susidaro apie 500-600 tonų, o apie 60 proc. jų kasmet sutvarko „Žalvaris“.

„Mes nuolat investuojame į galvaninių elementų surinkimą: visoje Lietuvoje gyventojams ir verslo subjektams nemokamai suteikiame galvaninių elementų surinkimo dėžutes, kurių šiuo metu įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose yra maždaug 14 tūkstančių. Iš jų apie 10 tūkst. naudojama daugiabučiuose, 1,3 tūkst. – parduotuvėse ir prekybos centruose, 2,4 tūkst. – biuruose ir komercinėse patalpose, apie 300 degalinėse ir 100 – švietimo įstaigose“, – komentuoja pašnekovas.

„Žalvaris“ taip pat imasi papildomų iniciatyvų – praėjusiais metais, be gamintojų ir importuotojų finansavimo, per savo elementų surinkimo infrastruktūrą surinko ir savo lėšomis sutvarkė 20 tonų daugiau galvaninių elementų ir baterijų atliekų, nei buvo pageidautas gamintojų ir importuotojų poreikis.

Potencialo daugiau nei manoma

„Dabartinės sistemos pajėgumai yra ženkliai didesni nei keliamos galvaninių elementų sutvarkymo užduotys. Turėdami jau veikiančią sistemą nesunkiai galime užtikrinti dar didesnį šios infrastruktūros prieinamumą gyventojams, plečiantis į mažesnius miestelius – jų daugiabučiams, švietimo įstaigoms pasiūlant įrengti galvaninių elementų surinkimo dėžutės. Investuoti į perdirbimo gamyklą ar, juo labiau, kurti naują šių atliekų surinkimo sistemą – tiesiog neapsimoka, esama rinka yra akivaizdžiai per maža“, – įsitikinęs V. Sapožnikovas.

Pasak jo, naujai kuriama tokių pavojingųjų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema pareikalautų milijoninių investicijų, o perdirbami elementų kiekiai jų neatpirktų praėjus ir keliems dešimtmečiams.

„Keli šimtai tonų atliekų per metus – per maži skaičiai. Norint, kad sistema veiktų, tektų rinkti ir perdirbti gerokai didesnius kiekius, tačiau Lietuvoje jų neturime. Surinkti ir sutvarkyti galvaninių elementų esame pajėgūs daugiau, nei mums patiems atrodo, tereikia apie tai kalbėti ir šviesti visuomenę“, – sako „Žalvaris“ direktorius.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1014 respondentų, 2021 metų vasario mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.